PREZIDENTO VALDO ADAMKAUS GIMNAZIJOS 

PAGALBOS MOKYTIS TVARKA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

  1. Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijos (toliau – Gimnazija) Pagalbos mokytis tvarka (toliau – Tvarka) nusako pagalbos mokytis teikimo tikslus, mokymosi pagalbos principus, pagalbos gavėjus, mokymosi pagalbos  teikėjus, pagalbos mokytis  darbo grupės funkcijas ir darbo organizavimą bei planuojamus rezultatus.
  2. Siekiant užtikrinti mokymosi pagalbos efektyvumą, gimnazijos vadovas, asmenys, atsakingi už mokymosi pagalbos organizavimą gimnazijoje, mokytojai, pagalbos vaikui specialistai, mokiniai, tėvai ir, jei reikia, kiti reikalingi specialistai glaudžiai bendradarbiauja, konsultuojasi ir dalinasi gerąja patirtimi. Šis bendradarbiavimas turi būti tikslingas ir planuojamas (Pagalbos teikimo žingsniai pavaizduoti schemoje Nr. 1).

 

II. MOKYMOSI PAGALBOS TIKSLAI

 

  1. Pagrindinis mokymosi pagalbos tikslas – tobulinti mokymo ir mokymosi procesus siekiant ugdymo(si) kokybės, kad mokymosi sunkumų turintys mokiniai galėtų įgyti reikiamas bendrąsias ir specialiąsias kompetencijas. Iš pagrindinio tikslo kyla papildomi tikslai, susiję su pagalba prastai besimokantiems ir (arba) mokymosi sunkumų patiriantiems mokiniams:

3.1. sudaryti šiems mokiniams galimybę mokytis pagal numatyto kurso programą;

3.2. stiprinti šių mokinių savigarbą ir palankų požiūrį į gimnaziją ir mokymąsi;

3.3. leisti šiems mokiniams stebėti ir į(si)vertinti mokymąsi ir tapti savarankiškiems;

3.4. papildomai mokyti šiuos mokinius, suteikti jiems pagalbą, konsultuoti mokantis konkrečius dalykus;

3.5. skatinti tėvus padėti savo vaikams mokytis;

3.6. įgyvendinti programas, kurių tikslas – gerinti mokymąsi ir užkirsti kelią mokymosi sunkumams atsirasti arba juos sumažinti.

 

III. MOKYMOSI PAGALBOS PRINCIPAI

 

  1. Gimnazijoje išskiriami šie mokymosi pagalbos principai:

4.1. kokybiškai visos gimnazijos mastu įgyvendinama politika ir tėvų dalyvavimas;

4.2. nesėkmių prevencija;

4.3. intensyvios aktyviosios priemonės;

4.4. ištekliai skiriami tiems mokiniams, kuriems labiausiai reikia; 

4.5. lygios galimybės – kiekvienam mokiniui užtikrinamas pagalbos prieinamumas;

4.6. visuotinumas – pagalba teikiama visiems gimnazijos mokiniams, kuriems jos reikia;

4.7. kompleksiškumas – pagalba teikiama pagal poreikį kartu su kitomis švietimo  sistemos pagalbos mokiniui teikimo formomis;

4.8. decentralizacija – šeimos, visuomenės bei kitų institucijų dalyvavimas;

4.9. individualumas – pagalba teikiama atsižvelgiant į konkretaus mokinio problemas;

4.10. veiksmingumas – remiamasi profesionalia vadyba, tinkamais ir laiku priimtais sprendimais.

 IV. MOKYMOSI PAGALBOS FORMOS IR BŪDAI

 

  1. Gimnazijoje taikomos šios pagalbos formos ir būdai:

5.1.  grįžtamasis ryšys per pamoką; pagal jį nedelsiant  koreguojamas mokinio mokymasis, pritaikant tinkamas mokymo(si) užduotis, metodikas;

5.2. dėstančio mokytojo pagalba mokiniui pamokoje;

5.3. dėstančio mokytojo pagalba po pamokos;

5.4. nedėstančio mokinio pagalba po pamokos;

5.5. trumpalaikės ar ilgalaikės konsultacijos, kurių trukmę rekomenduoja mokantis mokytojas ar nustato gimnazija pagal mokymosi pagalbos poreikį;

5.6. pačių mokinių pagalba kitiems mokiniams;

5.7. savanoriškos pagalbos būdai (tėvų, buvusių mokytojų ir kt.);

5.8. pagalbos vaikui specialistų konsultacijos;

5.9. ugdymo diferencijavimas mokiniui ir mokinių grupei, siekiant sudaryti palankias sąlygas tiek gabių tiek mokymosi problemų turinčių mokinių ugdymui;

5.10. bendradarbiavimas su socialiniais partneriais siekiant užtikrinti pagalbos veiksmingumą.

5.11. Individualus darbas su mokiniu (gabių mokinių skatinimas bei ruošimas dalyvauti olimpiadose bei konkursuose, darbas su jais; klasės auklėtojų, mokytojų, mokyklos vadovų pokalbiai, psichologo ir socialinio pedagogo konsultacijos, psichodiagnostiniai tyrimai, užsiėmimai su specialiuoju pedagogu ar logopedu).

 VI. MOKYMOSI PAGALBOS GAVĖJAI IR PAGALBOS TEIKĖJAI

 

  1. Mokymosi pagalbos gavėjas – mokinys.

6.1. Mokinių, kurių nuolatiniai mokymosi sunkumai susiję su bendrąja arba specifine mokymosi negalia, aptarus su tėvais, skiriamas  psichologinis įvertinimas.  Tokiu atveju pagalbą gali teikti specialusis pedagogas.

6.2. Mokiniams, kurie laikinai ar nuolat susiduria su mokymosi sunkumais, tačiau  psichologinis įvertinimas neatliekamas, mokymosi  pagalbą gali teikti dėstantis mokytojas pamokoje, dėstantis mokytojas po pamokos,  nedėstantis mokytojas po pamokų, pagalbos vaikui specialistai, kiti mokiniai.

  1. Mokymosi pagalbos teikėjai:

7.1. mokytojai;

7.2. specialistai (logopedas, spec. pedagogas, socialinis pedagogas, visuomenės sveikatos specialistė);

7.3. mokytojo padėjėjas;

7.4. kiti mokiniai;

7.5. tėvai;

7.6. Vaiko gerovės komisija;

7.8. Psichologinės pedagoginė tarnybos specialistai  ir kt.

 VII. MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS, PLANUOJAMI MOKYMOSI PAGALBOS REZULTATAI

 

  1. Gimnazija, siekdama gerinti mokinių mokymosi pasiekimus:

8.1. diegia aukštus mokymosi lūkesčius kiekvienam mokiniui (tarp jų ir žemus pasiekimus turintiems mokiniams), ugdo sąmoningą ir atsakingą požiūrį į mokymąsi;

8.2. ugdo mokinių pasididžiavimo savo gimnazija, mokymusi jausmus;

8.3. ugdo atkaklumą mokantis;

8.4. nuolat aptaria mokinių pasiekimų gerinimo klausimus gimnazijos bendruomenėje;

8.5. nuolat stebi ugdymosi procesą, laiku nustato, kokios reikia pagalbos ir teikia ją mokiniams, ypatingai iš šeimų, kuriose nepalanki socialinė, ekonominė ir kultūrinė aplinka, migrantams ir kitiems, kurių lietuvių kalba nėra gimtoji, taip pat antramečiaujantiems;

8.6. kartu su mokiniu, mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) vaiko gerovės komisija sprendžia mokinių vėlavimo į pamokas ir jų nelankymo priežastis;

8.7. tobulina gimnazijos mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo procesus, itin daug dėmesio skirdama grįžtamajam ryšiui, formuojamajam vertinimui pamokoje, diagnostiniam vertinimui; jais grindžia reikiamus sprendimus dėl įvairių mokinių grupių, klasių mokinių pasiekimų dinamikos, mokytojų ir visos gimnazijos indėlio į mokinių pažangą;

8.8. sudaro galimybes mokytojams tobulinti profesines žinias, ypatingai dalykines kompetencijas ir gebėjimus, individualizuoti ugdymą, organizuoti ugdymo procesą įvairių gebėjimų ir poreikių mokiniams, berniukams ir mergaitėms. Mokytojai turi turėti galimybę prireikus pasitelkti švietimo pagalbos specialistus ugdymo turiniui planuoti ir laiku koreguoti, atsižvelgiant į mokinių mokymosi pagalbos poreikius;

8.9. skatina mokinius rinktis mokymosi strategijas, padedančias atskleisti kūrybingumą.

  1. Gimnazija užtikrina ne atsitiktinę, bet sisteminę mokymosi pagalbą, kuri apima: žemų pasiekimų prevenciją (iš anksto numatant galimus probleminius atvejus ir stengiantis jų išvengti), intervenciją (sprendžiant iškilusias problemas) ir žemų pasiekimų kompensacines priemones (suteikiant tai, ko mokiniai negali gauti namuose ir pan.).
  2. Kiekvieno mokinio mokymosi procesas gimnazijoje nuolat stebimas, siekiant laiku pastebėti mokinius, kurių pasiekimai žemi, ir nustatyti tokių pasiekimų priežastis. Apie atsiradusius mokymosi sunkumus ir galimas jų priežastis informuojami gimnazijos švietimo pagalbos specialistai, mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai), kartu su jais sprendžiamos žemų mokymosi pasiekimų problemos. Aukščiausius pasiekimus demonstruojantiems mokiniams taip pat siūloma ir suteikiama reikiama mokymosi pagalba, pavyzdžiui, rekomenduojama neformaliojo vaikų švietimo veikla gimnazijoje ar už gimnazijos ribų ir kt.
  3. Mokymosi pagalba teikiama kiekvienam mokiniui, kuriam ji reikalinga. Ypač didelis dėmesys skiriamas:

11.1.  kai mokinys dėl ligos ar kitų priežasčių praleido dalį pamokų;

11.2. kai kontrolinis darbas ar kitos užduotys įvertinamos nepatenkinamai;

11.3. kai mokinys gauna kelis iš eilės nepatenkinamus konkretaus dalyko įvertinimus;

11.4. kai mokinio pasiekimų lygis (vieno ar kelių dalykų) žemesnis, nei numatyta bendrosiose programose, ir mokinys nedaro pažangos;

11.5. kai per Nacionalinį mokinių pasiekimų patikrinimą mokinys nepasiekia patenkinamo lygmens;

11.6.  kai mokinys demonstruoja aukščiausio lygmens pasiekimus;

11.7.  kitais atvejais, kai gimnazija pastebi, kad mokiniui reikalinga mokymosi pagalba.

  1. Mokymosi pagalbos teikimo dažnumas ir intensyvumas priklauso nuo jos reikalingumo mokiniui ir mokančio mokytojo rekomendacijų.
  2. Mokymosi pagalbai teikti gimnazijoje rengiamas Konsultacijų tvarkaraštis, kuris tvirtinamas direktoriaus ir skelbiamas gimnazijos internetinėje svetainėje ir gimnazijos skelbimų lentoje. Mokinių dalyvavimas konsultacijose fiksuojamas žurnale.
  3. Mokiniai konsultuojami jiems renkantis individualų ugdymo planą, brandos egzaminus.
  4. Mokiniams siūlomi dalykų pasirenkamieji moduliai, padedantys įtvirtinti žinias.
  5. Naujai atvykusiems mokiniams skiriamas adaptacinis laikotarpis, kurio metu mokinio pasiekimai nevertinami, tačiau fiksuojama mokinio daroma pažanga. Klasės vadovas, mokytojas, socialinis pedagogas, pagalbos mokiniui specialistai bendradarbiaudami analizuoja, kokia pagalba reikalinga sėkmingai adaptacijai, ir esant poreikiui, bendradarbiaudami su mokiniu ir jo tėvais (globėjais, rūpintojais), numato priemonių planą, esant būtinybei rengia individualų ugdymo planą.
  6. Gimnazijoje įgyvendinama nesėkmių prevencija. Mokytojas, mokymo(si) proceso organizavimo ir veiklos vadovas, planuodamas ir vykdydamas mokymą(si), vadovaujasi trijų pakopų strategija: žadinimo etapu ( paskatina vaikus daugiau sužinoti apie tai, kas labiausiai praves jų patirčiai), prasmės suvokimo etapu ( pati pamoka, kai mokiniai gauna naujos informacijos bei idėjų ir įsisąmonina jų prasmę) bei apmąstymo etapu (proceso dalyviai nagrinėja, kas vyko pirmame ir antrame etape, suvokdami, kas išmokta ir ko siekti toliau).
  7. Vienas iš nesėkmių prevencijos būdų – motyvaciją slopinančių aplinkybių šalinimas ir pozityvios motyvacijos žadinimas: žodinis pagyrimas, grįžtamoji informacija raštu ir žodžiu (išsiaiškinant tarpinius tikslo siekimo rezultatus, ar teisinga linkme einama), užduotys, klausimai ir atsakymai, skatinantys tyrinėti, ieškoti informacijos įvairiuose šaltiniuose (sužadinant natūralų mokinių norą domėtis nežinomais dalykais, tyrinėti).
  8. Planuojami tokie mokymosi pagalbos prastai besimokantiems ir (arba) mokymosi sunkumų patiriantiems mokiniams teikimo rezultatai:

19.1. šie mokiniai ima geriau mokytis;

19.2. pagrindiniai jų įgūdžiai ir mokymosi strategijos pasiekia tokį lygį, kad mokiniai gali mokytis pagal įprastą programą;

19.3. taikant savarankiško mokymosi strategijas ir sudarant individualius mokymosi planus padidėja  mokinių mokymosi motyvacija, ugdomas palankus požiūris į gimnaziją, didėja mokinio savigarba.

 

VIII. VAIDMENŲ IR ATSAKOMYBĖS, TEIKIANT MOKYMOSI PAGALBĄ, PASISKIRSTYMAS

 

  1. Rengiant ir įgyvendinant gimnazijos mokymosi pagalbos planą dalyvauja gimnazijos direktorius, mokytojai, pagalbos vaikui specialistai, tėvai (globėjai/rūpintojai) ir mokiniai.

20.1. Mokyklos direktorius: atsakingas už gimnazijos mokymosi pagalbos ir specialiųjų poreikių paslaugų politikos kūrimą ir įgyvendinimą. Direktorius gali pats koordinuoti pagalbos paslaugas arba įsakymu pavesti šias pareigas kitam asmeniui ar asmenų grupei.

20.2.  Klasės mokytojas/auklėtojas: svarbiausia klasės mokytojo/auklėtojo pareiga – pasirūpinti, kad jo klasės mokiniai darytų individualią pažangą. Mokytojas/auklėtojas klasėje kuria tokią aplinką, kuri padeda užkirsti kelią mokymosi sunkumams ar bent juos sumažina. Klasių auklėtojai teikia pagalbą savo klasės ar grupės vaikams, rūpinasi jų asmenybės ugdymu(-si) bei branda, siekia pažinti auklėtinių, mokinių poreikius, polinkius, interesus, gabumus, diferencijuoja ir individualizuoja ugdymo procesą, domisi ir rūpinasi mokinių sveikata, jų sauga, puoselėja sveiką gyvenseną, suteikia mokiniui reikiamą pagalbą pastebėjus, kad jo atžvilgiu taikomas smurtas, prievarta ar kitokio pobūdžio išnaudojimas, bendradarbiauja su pagalbos mokiniui, sveikatos priežiūros specialistais, informuoja tėvus (globėjus, rūpintojus) apie iškylančias problemas, padeda mokiniams spręsti psichologines, socialines, bendravimo, mokymosi ir kt. problemas, stebi, analizuoja tėvų bei socialinės aplinkos poveikį ugdymui(-si).  Kiekvieno mėnesio pirmąją savaitę klasės auklėtojas analizuoja savo klasės mokinių individualią pažangą, stebi, kaip su mokinio pasiekimais e-dienyne susipažinę mokinių tėvai (globėjai/rūpintojai). Jei tėvai e-dienynu tą mėnesį tėvai nesinaudojo, klasės auklėtojas su mokinio pažangos lapu supažindina tėvus pasirašytinai. Apie mokinius, kurie nepadarė individualios pažangos  arba  pažangos rodiklis žemesnis, negu buvo praeitą mėnesį, klasės auklėtojas iki kiekvieno mėnesio pirmos savaitės pabaigos informuoja direktoriaus pavaduotoją ugdymui, atsakingą  už pagalbos teikimo organizavimą.    Bendrai aptarus problemas, priimami sprendimai, dėl rekomenduojamų problemoms spręsti  priemonių.   

20.3. Mokytojas:  mokymosi pagalbą mokiniui pirmiausia teikia mokytojas, vadovaudamasis  gimnazijoje priimta tvarka. Mokytojai teikia pagalbą savo klasės ar grupės vaikams, rūpinasi jų asmenybės ugdymu(-si) bei branda, siekia pažinti mokinių poreikius, polinkius, interesus, gabumus, diferencijuoja ir individualizuoja ugdymo procesą, domisi ir rūpinasi mokinių sveikata, jų sauga, suteikia mokiniui reikiamą pagalbą pastebėjus, kad jo atžvilgiu taikomas smurtas, prievarta ar kitokio pobūdžio išnaudojimas, bendradarbiauja su pagalbos mokiniui, sveikatos priežiūros specialistais, informuoja tėvus (globėjus, rūpintojus) apie iškylančias problemas, padeda mokiniams spręsti psichologines, socialines, bendravimo, mokymosi ir kt. problemas, stebi, analizuoja tėvų bei socialinės aplinkos poveikį ugdymui(-si).

Mokytojas mokymosi pagalbą gali teikti pamokoje, po pamokų (ilgalaikės/trumpalaikės konsultacijos pagal direktoriaus įsakymu patvirtintą grafiką), pertraukos metu ar kitu individualiai su pagalbos gavėju suderintu laiku. Kai mokytojo pagalbos nepakanka, mokytojas gali kreiptis į klasės auklėtoją, tėvus, pagalbos mokiniui specialistui, Vaiko gerovės komisiją ir kt.

Siekdamas ugdymo kokybės mokytojas taiko ideografinį, formuojamąjį ir diagnostinį vertinimus, giliau individualizuoja ir diferencijuoja ugdymo procesą.

Mokant mokymosi sunkumų turinčius mokinius  rekomenduoja taikyti šiuos metodus:

- grupinio mokymo;

- mokomosios medžiagos pristatymo ir mokinių frontalios apklausos metodikų korekcijos, kad mokiniai kuo labiau įsitrauktų į klasės veiklą;

- papildomų ilgalaikių ar trumpalaikių konsultacijų  (mokykla pati nustato, kokios trukmės konsultacijos ilgalaikės ar trumpalaikės);

- klaidų analizės, siekiant  nustatyti konkrečias sunkumų priežastis;

- klasėje kuriamos „partnerių sistemos“, t.y. organizuojamo bendro gabesnių mokinių darbo su kitais mokiniais;

- mokymosi mokytis metodo.

 20.4. Mokytojo padėjėjas: pagrindinė užduotis – papildomai mokyti mokymosi sunkumų turinčius mokinius.  Kiekvieno mokymo laikotarpio pabaigoje įvertinama papildomo mokymo paslaugas gaunančio mokinio pažanga ir pasitarus su dėstančiu mokytoju ir tėvais, priimamas sprendimas, kokia pagalba šiam vaikui reikalinga ateityje. Atsižvelgiant į mokinio poreikius, tai gali būti jo pažangos stebėjimas arba intensyvesnis papildomas mokymas. Jei mokiniui teikiama papildomo mokymo pagalba, sudaromas individualus ugdymo planas, atsižvelgiant į tuos dalykus, kuriems, įvertinus mokinio pažangą, skirtina daugiau dėmesio.

20.5. Vaiko gerovės komisija: jei mokiniui tikslinga pritaikyti priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą ar bendrojo ugdymo bendrąsias programas, taip pat skirti specialųjį ugdymąsi, gimnazijos vaiko gerovės komisija (tėvams sutikus) kreipiasi į savivaldybės pedagoginę psichologinę tarnybą. Specialistai, atlikę įvertinimą, rezultatus aptaria su tėvais ir ugdančiu mokytoju, jeigu prireikia, skiria specialųjį ugdymąsi ir (ar) švietimo pagalbą: rekomenduoja programų pritaikymą, specialiąsias mokymo ir (ar) techninės pagalbos priemones, ugdymo aplinkos pritaikymo, mokymosi pasiekimų vertinimo, patikrinimo ir brandos egzaminų organizavimo, vertinimo instrukcijų pritaikymo būdus.  Mokiniui specialusis ugdymasis ir švietimo pagalba skiriami vadovaujantis „Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų) pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais, įvertinimo ir specialiojo ugdymosi skyrimo tvarkos aprašu“.

20.6. Logopedas: teikia specialiąją pedagoginę pagalbą mokiniams,  turintiems kalbos ir kitų komunikacijos sutrikimų, atlikdamas funkcijas, numatytas jo pareigybės aprašyme. Už mokymosi pagalbos teikimo rezultatus atsiskaito mokymosi pagalbos teikimo posėdyje.

20.7. Specialusis pedagogas: teikia specialiąją pedagoginę pagalbą mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų dėl intelekto, regos, klausos, judesio ir padėties, neurologinių, įvairiapusių raidos, bendrųjų, specifinių mokymosi sutrikimų, elgesio, emocijų sutrikimų, atlikdamas funkcijas, numatytas jo pareigybės aprašyme. Už mokymosi pagalbos teikimo rezultatus atsiskaito mokymosi pagalbos teikimo posėdyje.

20.8. Psichologas: teikia specialiąją pedagoginę pagalbą mokiniams, turintiems specifinių elgesio, emocijų  sunkumų.  Už mokymosi pagalbos teikimo rezultatus atsiskaito mokymosi pagalbos teikimo posėdyje.

20.9. Socialinis pedagogas: teikia specialiąją socialinę pedagoginę pagalbą mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų  dėl neigiamų socialinių veiksnių įtakos.  Už mokymosi pagalbos teikimo rezultatus atsiskaito mokymosi pagalbos teikimo posėdyje.

20.10. Mokiniai: mokiniai gali teikti mokymosi pagalbą jaunesniems arba silpniau  už save besimokantiems mokiniams juos konsultuodami, padėdami paruošti namų darbus, organizuodami „Namų darbų rengimo klubo“ veiklą ir pan.

20.11. Tėvai (globėjai/rūpintojai): pagrindinis tikslas –  padėti savo vaikams. Ši tėvų veikla siejama su mokymo programos turiniu, mokinių darbais klasėje pamokų metu, namuose atliekant namų užduotis. Tėvams (globėjams/rūpintojams) gali būti nurodoma konkreti strategija, kuria rekomenduojama naudotis namuose padedant vaikui mokytis. Tėvai turi būti skatinami kreiptis į pagalbos mokytis specialistus, nuolat  stebėti individualią vaiko pažangą, konsultuotis  su klasės auklėtoju, mokančiais mokytojais,  pagalbos vaikui specialistais. Pagrindinės tėvų pareigos siekiant padėti vaikams yra saugoti vaikus nuo blogų gyvenimo pavyzdžių, mokyti savo vaikus (supažindinti su profesijomis, nušviesti svarbesnius politinio bei valstybinio gyvenimo klausimus, vadovauti vaiko pasaulėžiūros formavimuisi, padėti tinkamai bei sąžiningai atlikti namų užduotis). Tėvai padeda vaikams mokytis derindami vaiko dienos ręžimą. Pagal galimybes vaikui suteikia darbo vietą namuose. Tuomet vaikai perima tėvų nuostatą į mokymąsi kaip į reikšmingą veiklą.

 

IX.  MOKYMOSI PAGALBOS KOORDINAVIMAS

 

  1. Gimnazijoje sudaryta ir direktoriaus įsakymu patvirtinta pagalbos mokytis darbo grupė, kuri:

21.1. prisiima bendrą atsakomybę už gimnazijos pagalbos mokytis sistemos kūrimą ir įgyvendinimą;

21.2. nuolat stebi, kaip įgyvendinama gimnazijos mokymosi pagalbos sistema;

21.3. koordinuoja mokymosi pagalbos teikimo procesą;

21.4. nuolat informuoja mokinius apie kitų institucijų teikiamas įvertinimo paslaugas ir mokinių nukreipimo procedūras;

21.5. padeda mokytojams plėtoti kompetencijas, susijusias su mokymosi pagalba, konsultuoja juos, pataria dėl mokymo metodų ir medžiagos, skatina mokytojus pasinaudoti kvalifikacijos tobulinimo galimybėmis;

21.6. sudaro mokinių sąrašus, kuriems teikiama mokymosi pagalba;

21.7. koordinuoja mokymosi pagalbą teikiančių mokytojų darbo krūvius ir grafikus;

21.8. padeda įgyvendinti stebėsenos sistemą, kurios tikslas – stebėti mokymosi sunkumų patiriančių mokinių pažangą;

21.9. konsultuoja tėvus mokymosi pagalbos teikimo klausimais;

21.10. palaiko ryšius su kitomis organizacijomis (pvz. Pedagogine psichologine tarnyba), organizuoja įvertinimus ir specialiųjų paslaugų teikimą specialiųjų poreikių mokiniams;

21.11. bendradarbiauja su mokyklos administracija sprendžiant klausimus dėl reikiamų darbo patalpų ir mokymo(si) priemonių;

21.12. dalyvauja Vaiko gerovės komisijos, klasės auklėtojų, mokytojų tarybos, metodinių darbo grupių posėdžiuose, kuriuose aptaria mokymosi sunkumus, problemines sritis ir individualią mokinių pažangą bei teikia rekomendacijas, kaip šalinti iškilusius mokymosi sunkumus.  

 X. NESĖKMIŲ PREVENCIJA

 

  1. Mokytojas, mokymo(si) proceso organizavimo ir veiklos vadovas, planuodamas ir vykdydamas mokymą(si), vadovaujasi trijų pakopų strategija:

22.1. Žadinimo etapu, t.y. paskatina vaikus daugiau sužinoti apie tai, kas labiausiai praves jų patirčiai;

22.2. Prasmės suvokimo etapu, t.y. pati pamoka, kai mokiniai gauna naujos informacijos bei idėjų ir įsisąmonina jų prasmę;

22.3. Apmąstymo etapu, t.y. proceso dalyviai nagrinėja, kas vyko pirmame ir antrame etape, suvokdami, kas išmokta ir ko siekti toliau.

  1. Vienas iš nesėkmių prevencijos būdų – motyvaciją slopinančių aplinkybių šalinimas ir pozityvios motyvacijos žadinimas:

23.1. žodinis pagyrimas;

23.2. grįžtamoji informacija raštu ir žodžiu (išsiaiškinant tarpinius tikslo siekimo rezultatus, ar teisinga linkme einama);

23.3. užduotys, klausimai ir atsakymai, skatinantys tyrinėti, ieškoti informacijos įvairiuose šaltiniuose (sužadinant natūralų mokinių norą domėtis nežinomais dalykais, tyrinėti).

  1. Mokytojas su mokiniu įsipareigoja susitarti dėl bendrų siekių. Mokinys įsipareigoja asmeniškai dėl mokymosi rezultatų.
  2. Pozityvi mokymosi nuostata sukuriama ir palaikoma, jei mokytojas:

25.1. lanksčiai planuoja savo darbą;

25.2. laiku pateikia aiškius vertinimo kriterijus ir komentarus apie jų taikymą;

25.3. skatina mokinius užduoti sudėtingesnius klausimus ir kartu su jais ieško atsakymų;

25.4.  darbą derina su visa klase ir ypač su tais mokiniais, kuriems reikalinga mokymosi pagalba;

25.5. nelygina mokinių tarpusavyje;

25.6. taiko aiškiai apibrėžtą, mokiniams žinomą ir suprantamą kaupiamojo balo sistemą;

25.7. vertina pastangas, veiksmingai giria:

Veiksmingas pagyrimas

Neveiksmingas pagyrimas

1.      Giria neatsitiktinai.

1. Giriama atsitiktinai arba nesistemingai.

2.      Konkrečiai nurodomos teigiamos ypatybės.

2. Apsiribojama bendriausiomis teigiamomis reakcijomis.

3.      Jaučiamas spontaniškumas, įvairumas ir kitokie įtikinimo pavyzdžiai; rodomas aiškus dėmesys mokinio laimėjimui.

3.Jaučiama mandagi vienodybė, liudijanti, kad reakcija yra išmokta, o dėmesys minimalus.

4.      Apdovanojama už konkrečių atlikimo kriterijų (gali būti susijusių su pastangomis) įvykdymą.

4.Apdovanojama vien už dalyvavimą, o į patį atlikimą arba rezultatus neatsižvelgiama.

5.      Mokiniams teikiama informacija apie jų gebėjimus arba laimėjimų vertinimą.

5.Mokiniams neteikiama jokios informacijos arba informacija teikiama apie statusą.

6.      Mokiniai orientuojami geriau vertinti savo elgesį, susijusį su užduotimi, ir mąstyti apie sprendžiamas problemas.

6.Mokiniai orientuojami lygintis vieniems su  kitais ir mąstyti apie rungtyniavimą.

7.      Remiamasi ankstesniais mokinio laimėjimais kaip kontekstu, apibūdinant dabartinius laimėjimus.

7.Remiamasi bendraamžių laimėjimais kaip kontekstu, apibūdinant mokinių dabartinius laimėjimus.

8.      Sakoma pripažįstant vertingas pastangas arba sėkmę, atliekant sunkias (tam mokiniui) užduotis.

8.Sakomas, neatsižvelgiant į įdėtas pastangas arba pasiekto rezultato reikšmę.

9.Sėkmės priežastimi laikomos pastangos ir gebėjimai, o tai reiškia, kad panašių rezultatų galima tikėtis ir ateityje.

9. Sėkmė priskiriama vien tik gebėjimams arba išoriniams veiksniams, tokiems, kaip atsitiktinė sėkmė arba užduoties sunkumo (lengvumo) lygis.

10.Skatinama ieškoti vidinių priežasčių (mokiniai mano, kad jie stengiasi gerai atlikti užduotį dėl to, kad jiems tai patinka ir/arba nori įgyti svarbių su užduotimi susijusių įgūdžių).

10. Skatinama ieškoti išorinių priežasčių (mokiniai mano, kad jie stengiasi dėl išorinių priežasčių – kad pamalonintų mokytoją, laimėtų rungtynėse, pelnytų apdovanojimą ir t.t.).

11. Mokinio dėmesys sutelkiamas į jo elgesį, susijusią su užduotimi.

11. Mokinio dėmesys sutelkiamas į mokytoją kaip išorinę figūrą, kuri jais manipuliuoja.

12. Skatinama vertinti susijusį su užduotimi elgesį procesui pasibaigus ir teisingai aiškintis jo priežastis.

12. Įterpiant į vykstantį procesą, dėmesys atitraukiamas nuo susijusio su užduotimi elgesio.

 

 

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

  1. Pagalba mokytis – visą gimnazijos bendruomenę apimantis procesas, kuris efektyvus tik tada, kada pasiekiamas visų bendruomenės grandžių glaudus tarpusavio bendradarbiavimas.
  2. Gimnazija, atsižvelgdama į besikeičiančius mokinių mokymosi poreikius, specifinius gebėjimus, bendrąsias ir specialiąsias kompetencijas, numato galimybę keisti šią Tvarką, siekiant užtikrinti kokybišką mokinių mokymosi poreikių tenkinimą ir mokymosi pagalbos prieinamumą kiekvienam mokiniui.

 

_______________________________________________________

Labas!

 

Jei susidūrei su sunkumais, nesutari su draugais, tėvais ar mokytojais, patiri prievartą, patyčias, jautiesi vienišas ar nori su kuo nors pasitarti:

 

 

Atsimink, kad mūsų teikiama pagalba yra:

 

Anonimiška – paskambinus ar parašius į „Vaikų liniją“, Tau nereikia prisistatyti;

Konfidenciali – tai, ką mums papasakosi, neišeis už mūsų tarnybos ribų – tai reiškia, kad niekas kitas nesužinos, apie ką Tu kalbėjai ar mums parašei;

Nemokama – pagalba tiek telefonu, tiek internetu yra nemokama.

 

Daugiau apie „Vaikų linijos“ teikiamą pagalbą gali sužinoti skyreliuose „Pagalba internetu“, „Pagalba telefonu“ bei „Diskutuok su bendraamžiais“, o skiltyje „Aktualios temos“ gali rasti naudingos informacijos įvairiomis temomis, pavyzdžiui, apie draugystę, patyčias, brendimą, kt.

 

Jeigu ieškai papildomos pagalbos, nes:

 

  • patiri smurtą mokykloje ar namuose ir nori, kad kažkas įsikištų;
  • esi neprižiūrimas;
  • stebi kaip kitas vaikas yra skriaudžiamas;
  • norėtum gauti specifinės socialinės ar teisinės informacijos

 

„Vaikų linijos“ konsultantai gali Tavo skambutį sujungti su kita tarnyba – „Pagalbos vaikams linija“ (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje), kurios specialistai galės inicijuoti tolesnę pagalbą, palaikyti su Tavimi ryšį problemos sprendimo metu ar atsakyti į Tau rūpimus klausimus.

 

Tu mums rūpi!